
Dominikonų vienuolynas – kitaip vadinamas Satanhausu. Ilgai mes iki jo ėjome. Nuėjome tada , kada buvo jau tamsu. Fotografuoti buvo labai sunku ir nebuvome pilnai pasiruošę, todėl nelindome į rūsius. Todėl , kad negalime rasti gero prožektoriaus. Pasilikome kitam kartui. Vieną dalyką galiu pasakyti – tai buvo objektas kuriame jaučiausi nerealiai nejaukiai. Nežinau kas tam padėjo, ar didybė, ar tamsa, ar pažiūrėtas video ir perskaityta šimtai straipsnių apie vaiduoklius šiame pastate. Bet kas mane sužavėjo iki nežinau kur – didybė. To fotografijose parodyti nežinau ar pavyks, bet jis labai didingas. Iš gatvės taip neatrodo. Viduje arkinės lubos ir iki jų kokie 15 metrų. Nerealaus grožio pastatas. Eiti nerekomenduoju, nes jis tikrai labai kritinės būklės. Grindyse skylės ir laiptai be tūrėklų. Labai nesaugu.


Toks vaizdas atsiveria pro langą.

Tokia štai pasitinka didybė tik įėjus į vidų.


Ir svarbiausia išlikę mediniai laiptai į antrą aukštą. Juos dar reikia pasiekti.

Antrame aukšte pasitinka užrašas “Sub tuum praesidium confugimus”. Sunku įskaityti ir tuo labiau suprasti. Jei žinai ką tai reiškia – laukiu komentaro. Toks pat užrašas yra prie aušros vartų.


Štai taip atrodo lubos antrame aukšte.



Laiptnė į antrą aukšta ir į rūsį.

Rūsio vaizdas. Ir čia jau yra gyventojai.

O štai iš čia aš tikiuosi sekančios miesto vitrinos.
Sėkmės ir būkite atsargūs.
Didesnė rezoliucija čia.
Iki kitų kartų.

































































































































Recent comments